StambialapėS alyvos - Syringa josikaea Jacq. ex Rchb.
Liet. sinon. vengrinės alyvos
Paplitusios Vidurio Europoje - Karpatuose.
3-5 m aukščio krūmas, kartais 7 m aukščio ir 25 cm sker¬smens medelis. Šakos stačios, rusvai pilkos. Ūgliai tamsiai rudi arba pilki, neaštriai briaunoti, kiek suploti, dėmėti, su ryškio¬mis negausiomis siauromis lenticelėmis. Ūglio viršūnėje vie¬nas arba trys kūgiški, 8-15 mm ilgio, 5-10 mm skersmens, briau¬noti pumpurai. Šoniniai pumpurai mažesni, 4-7 mm ilgio, at¬spurę, bukoki, rausvai rudi, margi, su 8 kryžmiškai priešiniais žvyneliais. Šoniniai pumpurai neretai šiek tiek pražanginiai. La¬pai ovalūs ar kiaušiniški, 6-10 (12) cm ilgio, 2-3 (7) cm pločio, smailiaviršūniai, kraštai blakstienoti, pamatas pleištiškas ar ap¬skritas. Viršutinė lapų pusė plika, tamsiai žalia, apatinė pilkšva ar melsva, plika ar pagysliais plaukuota. Lapkotis 3-15 mm il¬gio, violetinis, su purpuriniu atspalviu. Žiedai šviesiai rausvi, 6-8 (10) mm skersmens, kvapūs, susitelkę 10-20 cm ilgio sta¬čiose šluotelėse. Dėžutė ritiniška, 1-1,5 cm ilgio, smaili, lygi, ruda.
Žydi gegužės pabaigoje—birželio mėnesį, kiek vėliau už pa¬prastąsias alyvas. Dėžutės subręsta rugpjūtį.
Lietuvoje dažnos miestų dekoratyviniuose želdynuose, par¬kuose. Atsparios šalčiui ir sausroms.